Menu

Miško nauda augančiam vaikui

Medžiai ne tik valo orą ir prisotina jį deguonies, leisdami mums gyventi. Jie gali pagydyti liūdesį, pyktį ir pagerinti bendrą žmogaus psichologinę būklę. Psichologų tyrimai rodo, kad mūsų nusigręžimas nuo gamtos gali būti pasaulyje paplitusių emocinės negalios, depresijos, susvetimėjimo jausmo bei egzistencinio nerimo priežastis.

Mokslininko tyrinėtojo Michaelo Coheno teigimu, mes beveik 95 procentus laiko praleidžiame pastatų viduje, nekontaktuodami su gamta ir energijomis, kurios palaikė mūsų, kaip rūšies, evoliuciją.

Tyrimai atskleidė: gamta padeda sveikti

2002 m. JAV Vidurio Vakaruose nuo vabzdžių Podosesia Fraxini stipriai nukentėjo uosių miškai. Medikai netrukus užfiksavo žmonių mirtingumo nuo širdies ir plaučių ligų padidėjimą net keletą kartų. Dėl miškų nykimo oras tapo labiau užterštas, nes medžiai, kaip žinome, yra oro filtrai. Kiekvienas medis miške pagamina apie 7 litrus deguonies per dieną – daugiau nei reikia žmogui kasdien (0,5 l).

Tyrimai aiškiai liudija, jog medžiai veikia psichologinę žmogaus būklę. Pavyzdžiui, yra plačiai žinomas toks eksperimentas, kai tie žmonės, kuriems operacijos metu buvo pašalinti kepenų akmenys, pasveiko greičiau ir vartodami mažiau vaistų, jeigu jų kambario langas atsiverdavo į parką, o ne į plytų sieną.

Kitas tyrimas parodė, kad moterys, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys, kur kas geriau įveikė stresą ir jų psichosomatinė būklė sparčiau gerėjo, jeigu jos gamtoje praleisdavo po 2 valandas per dieną.

Nuotr.: Lukasz Szmigiel

Ekopsichologai Rachel ir Stephenas Kaplanai, išanalizavę daugybę mokslinių duomenų, iškėlė hipotezę, kad medžiai gali labai greitai ir lengvai nuraminti žmogų sukeldami jam būseną, panašią į hipnotinį miegą, kai negatyvios mintys ir jausmai (pyktis, liūdesys) tarsi nuplaunami ramybės, harmonijos, laimės pojūčių srauto.

Harvardo mokslininkas dr. Edwardas Wilsonas žengia dar toliau, drįsdamas teigti, kad mes turime genetinį poreikį būti gamtoje. Jis teigia, kad kontakto su gamta trūkumas neleidžia mums intelektualiai, estetiškai ir dvasiškai pasitenkinti.

Metų metus nepaliečiant žemės

Metų metus nepaliečiant žemės Šių dienų pasaulyje mes ištisus mėnesius ar netgi metus galime pragyventi net nepalietę žemės. Mes įkaliname save pastatuose, lauke būdami avime batus, vaikščiojame ant sintetinių grindų, betono ar asfalto, keliaujame automobiliais, autobusais ir lėktuvais, kurie izoliuoja mus nuo gamtos energijų. Mus visada kas nors skiria nuo žemės.

Japonijoje vykstanti „maudynių miške“ praktika – puikus būdas gerinantis žmogaus sveikatą. „Maudynių miške“ praktika sulėtina širdies plakimą, sumažina kraujo spaudimą, stabdo streso hormonų gamybą, sustiprina imuninę sistemą, pagerina bendrą savijautą ir psichologinę gerovę.

Tokių „maudynių miške“ esmė: tik būk tarp medžių. Nereikia nieko daryti, vaikščioti ar bėgioti. Galima sėdėti ar linguoti vietoje, bet svarbiausia – atsipalaiduoti. Miško oras ne tik yra šviežesnis ir grynesnis – įkvėpus fitoncidų iš tikrųjų pagerėja imuninės sistemos funkcija. Fitoncidai – tai eteriniai aliejai, randami medienoje, augaluose, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Juos medžiai išskiria, kad patys apsisaugotų nuo bakterijų ir vabzdžių.

Tyrimų komanda išmatavo tyrimo dalyvių kortizolio lygio, kraujospūdžio, pulso dažnio ir širdies ritmo kintamumą ir palygino juos su tais pačiais biometriniais duomenimis, kurie buvo atlikti po 30 minučių trukusio apsilankymo miške. Miško aplinka skatina mažesnę kortizolio koncentraciją, mažina pulso dažnį, mažina kraujo spaudimą, padidina parasimpatinių nervų aktyvumą ir mažina simpatinių nervų aktyvumą.

Kitaip tariant, buvimas gamtoje fiziologiškai ramina. Tyrimo dalyviai po „maudynių miške“ buvo labiau atsipalaidavę ir mažiau linkę įsitempti, nerimauti.

Žolė prie mokyklos – geresni rezultatai

Žolė prie mokyklos – geresni rezultatai 2008-aisiais Japonijoje publikuotas tyrimas, kurio metu keturiems mėnesiams vidurinės mokyklos klasės buvo apstatytos vazoniniais augalais. Per šį laiką ženkliai sumažėjo vaikų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas, palyginus su to paties amžiaus vaikais, kurie mokėsi klasėse be augalų.

Kiti tyrėjai iš Ispanijos, Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujami Payamo Dadvando iš Barselonos Aplinkosaugos Epidemiologijos tyrimų centro, tyrė 2 593 vaikus (7–10 m. amžiaus) iš 36 Barselonos mokyklų ištisus metus.

Kiekvienas tiriamas mokinys per metus pakartotinai atliko kognityvinius testus kas tris mėnesius. Mokslininkai surinko vaizdinę medžiagą, kad įvertintų kiekvieno vaiko praeinamus žalius plotus pakeliui į mokyklą ir atgal į namus. Buvo fiksuojami medžiai, kiti augalai ir žolė, išskyrus parkus.

Atlikus testus buvo nustatyta, jog vaikų rezultatai gerėja, nes smegenų funkcionavimas vystosi sparčiai. Taip pat buvo įrodyta, kad vaikų, kurių aplinkoje yra daugiau žalumos, trumpalaikė arba darbinė atmintis padidėjo bei išaugo jų gebėjimas sukaupti dėmesį.

Nuotr.: Anna Samoylova

Įdomiausia tai, jog žaluma namuose ar jos trūkumas, turėjo mažesnę reikšmę nei žaluma pakeliui į ir iš mokyklos, o ypač augalai esantys aplink mokyklą. Vaikų, kurių mokyklos aplinka buvo žalesnė, kognityvinis vystymasis buvo spartesnis ir testų rezultatai geresni. Jie padarė penkiais procentais didesnę pažangą per visą tyrimo laikotarpį. Tai gali atrodyti labai mažai, tačiau žvelgiant į visą populiaciją, tai gali sukurti milžinišką efektą.

Buvimo gamtoje nauda:

1. Skatina vaikus valgyti sveikiau Ši veikla augina vaiko jautrumą. Didelė dalis sodininkavimo malonumo sudaro paties užaugintų gėrybių valgymas. Tačiau saulės išnokintos braškės atsiminimas lydės jūsų vaiką visą jo gyvenimą. Vienas iš tyrimų parodė, kad mokiniai dalyvaujantys mokyklos sodininkystės programose, dažniau užkandžiams renkasi vaisių ir daržovių. O tai padeda išvengti nutukimo ir kitų sveikatos problemų.

2. Leidžia maloniai ir aktyviai pajudėti Praleidus visą popietę sode, kitą dieną, tikėtina, pasijaus įtampą raumenyse. Sodininkavimas yra nuostabi fizinė veikla. Kasant, ravint, vežant kompostą, naudojama daugybė raumenų išilgai ir skersai visą kūną. Tačiau labiau už fizinius pratimus, vaikai išmoksta suprasti, koks yra sveikas gyvenimo būdas.

3. Sukuria pasitikėjimo savimi jausmą Mokytojai ir tėvai pripažįsta, kad vaiko augimui ir gebėjimui mokytis esminę įtaką daro pasitikėjimas savimi. Augalų, žiedų ir vaisių priežiūros procesas reikalauja kantrybės ir laiko, tačiau tai visada atsiperka, nes teikia daug pasitenkinimo. Suteikite vaikui galimybę įdėti sėkliukę į žemę, laistyti ją, saugoti ir stebėti ją, bei tuo pačiu tyrinėti, kas yra gyvenimas ir augimas – taip vaikas gali patikėti, kad turi magiškų galių.

4. Vysto pažintinius ir analitinius gebėjimus Užsiėmimai sode yra svarbūs ugdant samprotavimo, iniciatyvos, planavimo ir organizavo gebėjimus. Vaikai gali domėtis augimo etapais, reikalingais įrankiais, taip pat suplanuoti, kaip jie naudos užaugintą derlių. Gilesniam pažinimo vystymui skatinamas vaikas turėtų naudoti matematikos ir kitų mokslų žinias stebint augalų gyvavimo ciklą.

Nuotr.: Farsai Chaikulngamdee

5. Sumažina stresą Darbas sode leidžia vaikui pabūti vienam su savimi, kvėpuoti grynu oru ir jaustis taikoje su savimi. Tyrimai rodo, kad raminantis sodininkystės poveikis smegenims tęsiasi net ir po faktinio sodininkystės veiksmo. Vaikai, kurie ankstyvame amžiuje sodininkauja, būna gryname ore, tampa ramiais suaugusiais, kuriems jau nebereikia „mokytis“ atsipalaiduoti, pabūti vienumoje ir nusiraminti. Jie natūraliai išsiugdo tokį gyvenimo būdą, kuris nekenkia jų savijautai ir padeda išlaikyti pusiausvyrą.

6. Pagerina dėmesį ir atmintį Nuolatinis užsiėmimas sodininkyste gali prisidėti prie budrumo, pažintinių gebėjimų ir socialinių įgūdžių lavinimo. Sodininkystė kaip terapinis gydymas pasirodė esąs ypač efektyvus reabilituojant motorinius, kalbos ir pažintinius gebėjimus po ligos.

7. Teigiamai veikia nuotaiką ir psichologinę gerovę Pagerėjusi atmintis ir dėmesys yra puikus rezultatas. Tačiau tai yra tik dalis teigiamos sodininkystės įtakos žmogaus smegenims. Teigiama, kad sodo elementai turi gebėjimą sukelti emocijas. Pavyzdžiui, gėlės duoda galingų teigiamų emocijų ir turi tiesioginį ir ilgalaikį poveikį emocinėms reakcijoms, nuotaikai ir socialiniam elgesiui.

Rekomendacijos:

Prancūzų psichologė Patrice Bouchardon, užsiimanti neįprasta miško terapija, siūlo savo pacientams atsikratyti įtampos ir susigrąžinti proto bei kūno pusiausvyrą.

Praplėsti horizontą

Mūsų regėjimas taip apkrautas, kad dažnai žiūrime ir nieko nebematome. Pasiūlykite vaikams pasinerti žvilgsniu į medžio lapiją ir keletą minučių joje „maudytis“. Žvilgsniu atskirti šakas nuo kamieno, lapus – nuo šakelių. Šis pratimas padeda išmokti įžvelgti kliūtis, perspektyvą – kaip gyvenime.

Liesti

Raginkite vaikus uždėti rankų delnus ant medžio kamieno, glostyti delnais ir pajausti šilumą. Žmogaus oda turi 2 mln. receptorių, tačiau mes retai „įjungiame“ lytėjimo pojūčių suvokimą, mat mintys, vaizdiniai, vizualinis kontaktas ima viršų. Kad lytėjimas užimtų deramą vietą tarp kitų pojūčių, siūlykite užmerkti akis. Užsimerkus glostant kamieną galima prisiminti ką nors gero, gražaus ir malonaus.

P.Bouchardon rekomenduoja šį pratimą kaip priemonę susigrąžinti vaikiškam natūralumo pojūčiui ir pasitikėjimui savo galimybėmis.

Nuotr.: Annie Spratt

Įkvėpti

Kartu su vaikais uostykite medį tarsi gėlę: kamieną, pumpurus, lapus… Kaskart įkvėpdami stenkitės atpažinti, koks tai kvapas: saldus, kartus, rūgštus… Kiekvienam kvapui būdingi vis kitokie vaizdiniai, emocijos. Lytėjimo centras yra dalis limbinės sistemos (požievinių struktūrų darinys; turi įtakos emocijoms, elgesiui, aktyvumui, atminčiai etc.), kuri veikia jausmus, sukelia malonumą. Jausti, plėsti pojūčių ir emocijų spektrą, o ne mąstyti – toks yra šio pratimo tikslas.

Klausytis vidumi

Tegul vaikai išsirenka medį, kuris jiems mielas. Leiskite apkabinti jį, užsimerkti ir įsiklausyti į save. Paaiškinkite vaikams, kad girdėti galima ne tik ausimis. Nuo dienos įspūdžių perkrautas nervų sistema galės atsikvėpti, užleidusi vietą pojūčiams. Šis pratimas, jei jis atliekamas reguliariai, padės išmokti geriau suprasti save ir kitus.

Pašalinti emocinį bloką

Prisiglaudus prie medžio stebėti, kokios užlieja mintys, vaizdiniai, jausmai, prisiminimai. Pakartoti tą patį pratimą prie kito medžio. „Kiekvienas medis turi savų ypatumų, jo misija – pažadinti šią ypatingą savybę mumyse“, – sako P.Bouchardon.

Pavyzdžiui, beržas skatina žmogų liautis kariavus su visais, padeda tapti švelnesniam. Lazdynas pažadina savarankiškumo poreikį, atsakomybės jausmą, padeda ištverti didelį sielvartą. Uosis, kaštonas „ištraukia“ neigiamą nusiteikimą, ramina skausmą, migdo. Šermukšnis, klevas, akacija – pozityvaus užtaiso donorai, subalansuojantys žmogaus psichinę, emocinę, fizinę būseną.

Autorius

Administratorius | svetainė

0 Komentarai

Palikite komentarą

Jūsų el. paštas nebus viešinamas.

Tavo Šaltinis