Menu

Ko griebtis, kai seksualinis polėkis poroje yra skirtingas?

Seksas visada yra svarbi ilgalaikių santykių sudedamoji dalis. Iš esmės tai – išlikimo instinktas virtęs malonumu, tačiau problemos kyla, kai porų požiūris šiuo klausimu pradeda skirtis, o tai bėgant metams yra praktiškai neišvengiama.

Jei santykių pradžioje seksualinis polėkis (libido) tarp abiejų partnerių yra panašus, dar nereiškia, kad toks jis bus visada. Poreikiai gali varijuoti dėl daugybės faktorių – vaiko gimimas, medikamentų vartojimas, fizinės traumos, paprasčiausias senėjimas ar psichologinės problemos. Pastarasis variantas yra delikačiausias, nes jis gali tapti tiek išsiskiriančių libido pasėkme, tiek priežastimi.

Užklupus bėdoms kitose gyvenimo sferose, seksualinis polėkis gali kristi. Tuo tarpu išsiskiriant poreikiams lovoje, vienas iš partnerių gali jaustis nepatenkintas, negeidžiamas ir prarasti pasitikėjimą savimi, kitas – bejėgis, nes nespėja su savo mylimuoju. Šių problemų nesprendžiant, jos gali tik didėti.

Psichologai ir seksologai siūlo ne vieną skirtingą šių problemų sprendimo būdą, tačiau visus juos iš esmės jungia atvirumas ir bendravimas tarpusavyje. Tam pasiryžus, galima ieškoti abiems pusėms priimtiniausio varianto.

Kokybė vietoje kiekybės ir seksas pagal tvarkaraštį

Pirmiausia yra būtina įvertinti problemos mastą. Poreikiams išsiskiriant minimaliai, problemas galima išspręsti vienu pokalbiui, o esant kategoriškesniems skirtumams, gali prireikti ir rimtesnių debatų ar net profesionalų konsultacijų. Psichologas Sethas Meyersas siūlo tai nustatyti partneriams savarankiškai įvertinant savo libido dešimtbalėje sistemoje ir skaičius palyginant. Skaičių skirtumas parodys, į kokio sudėtingumo reikalą papulta.

Vienam iš partnerių sekso trokštant kartą per dieną, o kitam pasitenkinant ir vienu–dviem lytiniais aktais per mėnesį, gali tekti ilgokai paieškoti kompromiso, tačiau išeičių yra. Tokiu atveju siūloma abiems paaukoti dalį savo norų ir susitelkti į sekso kokybę, o ne į dažnį.

Sekso terapeutė Shannon Chavez siūlo sudaryti tvarkaraštį – santykiauti tik savaitgaliais ar tam tikromis dienomis, kai darbų ir kitų trikdžių yra mažiau, o energijos – daugiau. Kitas variantas – sekso perkėlimas iš vakaro į rytą, kai energijos lygis taip pat yra aukštesnis, tuo pačiu pasikraunant endorfino likusiai dienos daliai.

Taip pat galima paieškoti alternatyvų tradiciniam seksui. Pagrindinė sudedamoji kokybiško sekso dalis – intymumas, todėl ekspertai siūlo įprastą sueitį pakeisti kažkuo priimtinesniu abiems partneriams. Vienas iš pavyzdžių – aktyvesnio partnerio masturbacija kitam žiūrint, ar prisidedant bučiniais bei švelniais prisilietimais. Žinoma, iš pradžių reikia nustatyti tam tikras ribas, kad abu dalyviai jaustųsi patogiai.

Taip pat galima apsiriboti įprasta masturbaciją ir savo partnerio į tai neįtraukti, jei toks variantas tinka abiems pusėms.

Seksualinės energijos nukreipimas

Polėkis gali išsiskirti ir dėl kitokio darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, vienam iš partnerių dirbant fizinį darbą, jam gali tiesiog trūkti energijos lovoje. Šiai problemai išspręsti taip nebūtina ieškoti kategoriškų sprendimų.

Vienas iš ekspertų siūlomų variantų – perteklinės seksualinės energijos nukreipimas į kitas veiklas. Pavyzdžiui, aukštesnį libido turintis partneris gali išsilieti sportuodamas, kapstydamasis darž, kopinėdamas ar tiesiog savo širdžiai mielą veiklą. Tai neturėtų visiškai pakeisti sekso, o tiesiog kompensuoti polėkių skirtumą.

Žvelgiant iš kitos pusės, darbe pavargstančio partnerio aktyvumą lovoje galima pakelti medikamentais, tačiau prieš to griebiantis būtina pasitarti su specialistais.

Svetimavimas

Nesuveikus dviems pirmiesiems variantams, visada galima dar kartą aplankyti monogamijos sąvoką. Seksualinės energijos perteklių galima nukreipti ne tik į kitas veiklas, bet ir į kitus žmones, tačiau ši tema išlieka itin jautria.

Pastaraisiais dešimtmečiais ėmė populiarėti „atvirų santykių“ koncepcija – partneriai vienas kitam suteikia leidimą užsiimti lytiniais santykiais su pašaliniais žmonėmis. Vis dėlto tai geriausiai veikia, kai į kairę vaikšto abu partneriai, o tokį poreikį jaučiant tik vienam iš jų, būtinas betarpiškas supratingumas ir itin stiprus emocinis ryšys.

Toronto universiteto profesorius Edwardas Shorteris nepriskiria didesnio polinkio į neištikimybę nei vyrams, nei moterims. Jo nuomone, į tai reikėtų žvelgti adekvačiai ir remtis ne lyčių stereotipais, o asmeniniais prioritetais ir poreikiais. Tokiu atveju, galima nubrėžti tam tikras ribas, kurios padėtų susitaikyti nauja santykių forma. Pavyzdžiui, su vienu žmogumi svetimauti tik vieną kartą ar, priešingai, nustatyti tam tikrą pastovų asmenį, su kuriuo galima santykiauti.

Tenka pripažinti, kad beveik visi porose esantys žmonės gali pajausti potraukį ir svetimiems – tai yra gana natūrali reakcija į patrauklius žmones. Tai, ką daryti su atsiradusiu potraukiu, jau yra kiekvienam asmeniškas moralinis klausimas. Nepaslaptis, kad iki šiol socialiai priimtiniausia santykių forma yra monogamija, tačiau ji neprivaloma ir už jos pažeidimus nebaudžiama, todėl kiekvienas yra laisvas formuoti savo požiūrį.

Negalima pamiršti ir paprasčiausios neištikimybės, kai vienas iš partnerių seksualinio pasitenkinimo svetimaudamas ieško kitam apie tai nežinant. Tai pažeidžia atvirumo sąlygą ir sukuria blogą precedentą, todėl principu „nežino ir galvos neskauda“ čia vadovautis nederėtų.

Kraštutinis variantas

Kai kurios poros tiesiog nėra suderinamos ir su tuo tenka susitaikyti. S.Meyersas to nerekomenduoja, tačiau pripažįsta, kad išsiskyrimas ilgalaikėje perspektyvoje gali būti psichologiškai sveikesnė perspektyva nei nuolatinių nesutarimų glaistymas.

Vis dėlto pasukti skirtingais keliais patartina tik išbandžius visus aukščiau išvardintus variantus ir pagalbos paieškojus pas psichologus ar sekso specialistus. Pageidautina, kad sutarimas dėl išsiskyrimo būtų abipusis, tačiau taip pasiseka toli gražu nevisada.

Taip pat nepatartina vos išsiskyrus leistis tenkinti savo slapčiausių lytinių troškimų – pirma būtina pasirūpinti savo psichologine sveikata ir iš naujo įvertinti prioritetus.

Grįžtama prie to, kad seksas gal ir nėra pagrindinė, bet tikrai svarbi daugelio santykių dalis. Poros nesiskiria vien dėl skirtingų seksualinių poreikių, tačiau tai paveikia ir kitas gyvenimo dalis – išsiskiriančios nuomonės kelia nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą, todėl sveiko lytinio gyvenimo nuvertinti negalima.

Autorius

0 Komentarai

Palikite komentarą

Jūsų el. paštas nebus viešinamas.

Tavo Šaltinis